Ko gero, visi puikiai žinome, jog šis, pavasario/vasaros 2011 metų, sezonas yra tarsi aplietas visomis vaivorykštės ar kitomis, tik mūsų mintyse išgalvojamomis, spalvomis. Tačiau šį kartą į visa tai norėčiau pažvelgti iš kitos pusės. Nespalvotos pusės.
Taip jau yra, kad vasarą tarsi būtina pamiršti spalvų karalienę, kuri gyvuoja jau daugybę metų ir yra, kone, viena labiausiai vertinamų spalvų madoje. Taip, žinoma, jog kalbu apie juodą.
Jau renesanso laikais (žinoma, jog ne tik tuomet, tačiau...) buvo galima pastebėti nemažus pokyčius mene, literatūroje, o taipogi ir madoje. Tuo metu itin paplito įvairiausia prekyba, mainai, o taip pat ir originalumo paieškos, avangardas, tačiau tai buvo ribojama tam, kad būtų išlaikytos ribos tarp to, kas galima kilmingiesiems ir tarp to, kas leistina vargšams. Kitaip tariant, reikėjo didesnio kontrasto, skirtumo, kuris leistų nesunkiai nuspręsti apie žmogaus padėtį visuomenėje. Kaip bebūtų, juoda spalva, kuri anksčiau vyraudavo kone tik dvasininkų aprėduose, greitai patapo autoriteto, galios, rimties bei valdžios simboliu.
Kiek vėliau buvo galima pajausti tikrą juodos spalvos iškilimą. Prisiminkime 1920-aisiais kurtą Coco Chanel juodą mažą suknelę (LBD)... tobula, ar ne? 1950-aisiais prie to prisidėjo ir Christian Dior toliau populiarinęs juodas sukneles bei švarkelius, kurie tapo vienais svarbiausių drabužių spintoje... Tiesa, tai populiariau buvo tik tarp pasiturinčių žmonių. 60-aisiais juoda spalva itin išpopuliarėjo tarp muzikantų ir atlikėjų, šokėjai pradėjo dėvėti juodas pėdkelnes ir triko, dailininkai bei įvairiausi profesoriai rinkosi golfus aukšta apykakle... Žingsnis po žingsnio, juoda spalva išsikovojo sau garbę ir geidžiamumą.
Kaip bebūtų ji garbinama šaltuoju metų laiku, šiltąjį sezoną ši lyg išnyksta iš daugumos žmonių spintų. Keisčiausia, jog net kalbėti apie ją nelabai ir galima. O pirkti juodus rūbus... vasarą? Deja, bet ne kartą tenka išklausyti įvairiausių pardavėjų nusistebėjimų, kai pasiteirauji ar turi juodų pėdkelnių arba viso labo džinsų... Kodėl gi klasika vasarą tampa pajuoka? Galbūt tai nutinka dėl stereotipų, kurie diktuoja, jog šaltis- žiema- tamsa, karštis- vasara- šviesa... Tačiau ar spalvas tikrai reiktų atskirti į tinkamas ir netinkamas vienam ir kitam sezonui? Argi spalvų spalvą taip lengvai gali nublokšti tos spalvos, kurios šmėsteli tik retkarčiais?
Kokia Jūsų nuomonė apie juodą spalvą ir kokias asociacijas ji kelia? :)
Iki malonaus,
Saldi_Mada.
Giedrė.
---
Foto: style.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą